šupuliai

šupuliaĩ sm. pl. (3^b) Kp žr. šipuliai: Supylė in šùpulius viską girtas Vj. Sudaužė ratus šupuliuõs Ds. Kai pasbaidė arklys, vežėčios šupuliaĩs nuejo Dgl. Pasiprašyk traktorių, kad pamaigytų žabus – tai nei kapot – šupulė̃liai Slm. Jeigu cantimetru arčiau [būtų privažiavę], būtų nuėję viskas šupuliám Slm. | Jis, bra, kad rašo, net popierys šupuliám eina Slm. Visas stogas šupuliám suėjęs (sukiuręs) Slm. | prk.: „Romovę“ žada Jaunius į šupulius sutrinti (sukritikuoti) K.Būg.